rietotarpis

rietótarpis sm. (1) 1. Šts, Plt vieta tarp rietų: Vaikeliuo rietótarpis iššuto, reiks su krekmolu pabarstyti Vkš. Tam šernui skruzdė įlindusi į rietotarpį ir pradėjusi dideliai kąsti S.Dauk. Paklydus reik veizėti pro rietotarpį, ir atseksi kelią LTR(M.Unt). 2. vieta tarp ratelio ienų: Toks tas didelis tekinis, kad nė į kokį rietótarpį netelpa Skd.